Vieni verslai rinkos pyragus perdalina. Kiti ekonominius pyragus kepa. Mažoje ir nuo eksporto itin priklausomoje Lietuvoje labiausiai turėtume rūpintis pastaraisiais – verslais, kurių eksportuojami produktai ir paslaugos Lietuvą daro turtingesne šalimi. Ir visgi kūrybinių industrijų atstovus šiandien girdime besipuikuojančius vien tik madingomis vietinėmis (šalies ekonominį pyragą perdalinančiomis) reklamomis, o ne indėliu į Lietuvos eksporto plėtrą. Ką daryti, kad kūrybinis potencialas imtų tarnauti šalies eksportuotojams? Kas per velnias apskritai yra eksporto rinkodara ir kaip ją reikėtų išnaudoti post-pandeminiame pasaulyje?